Chunino departamentas (Junín)
Pirmieji dabartinio Chunino departamento gyventojai buvo indėnai pumpusai, atkeliavę iš selvos. Vėliau Mantaro slėnyje įsikūrė huankai (vertėsi medžiokle ir gyvulių auginimu) bei čankai iš Apurimako. Šios gentys aktyviai priešinosi inkams, bet vis vien buvo jų nugalėtos (1460 m. Pačakuteko). Tuo tarpu selvoje atskirai vystėsi kampa ir janeša gentys, kurių inkai neužkariavo ir kurios buvo atrastos tik kolonizacijos metu.
1534 m. ispanų kolonistai Chunine įkūrė pirmąją Peru sostinę Chauchą. XVIII a. vyko Juan Santos Atahualpa vadovaujamas sukilimas. XIX a. vyko nepriklausomybės kovos, kurių vienas svarbiausių epizodų buvo 1824 m. Chunino mūšis. Jame laisvės kovotojų kavalerija, remiama vietinių gyventojų nugalėjo realistus. Chuniniečiai taip pat aktyviai kovėsi vadovaujami Andrés Avelino Cáceres ir Ramiojo vandenyno kare.
Žemėlapis - Chunino departamentas (Junín)
Žemėlapis
Šalis - Peru
 |
 |
| Peru vėliava | |
* Lima – 6 100 000 gyv.,
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| PEN | Naujasis solis (Peruvian sol) | S/ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| AY | Aimarų kalba (Aymara language) |
| ES | Ispanų kalba (Spanish language) |
| QU | Kečujų kalba (Quechua language) |
